Vyšnių sodas. Po dešimties metų.

Režisierius Kristianas Smedsas

Vyšnių sodo projektas prieš dešimt metų gimė iš pojūčio, kad tam tikri svarbūs dalykai mūsų gyvenimuose ir teatro gyvenime išnyksta. Ir iš poreikio kalbėtis apie tuos dalykus menine kalba netradiciniais, teatre neišbandytais būdais.

Suomių režisierius Kristianas Smedsas, gasėjantis savitu požiūriu į teatrą, kartu su dailininke Jūrate Paulėkaite ir festivalio Naujosios dramos akcija vadovu Audroniu Liuga subūrė skirtingus lietuvių teatro kūrėjus repeticijoms pagal Čechovo pjesę Vyšnių sodas senoje sodyboje netoli Vilniaus. Projekte dalyvavo ir pjesės Vyšnių sodas vaidmenis atliko aktoriai Vytautas Anužis, Juozas Budraitis, Paulius Budraitis, Aldona Bendoriūtė, Dainius Gavenonis, Virginija Kelmelytė, Irina Lavrinovič, Rasa Samuolytė, Benas Šarka, režisieriai Jonas Vaitkus ir Gytis Padegimas. Vyšnių sodas buvo repetuojamas ir rodomas 2009-ųjų ir 2010-ųjų vasaras Vilniuje su tiesiogine transliacija per Lietuvos televiziją ir į vieną didžiausių Vokietijos teatro festivalių Theater der Welt.  2011-ais Vyšnių sodas viešėjo Vienos festivalyje, kur buvo pristatytas istoriniame emigrantų rajone Macondo. Nuo to laiko Vyšnių sodo dalyviai nebuvo susitikę. Po beveik dešimties metų susitikimas įvyks Jaunimo teatro scenoje.

Projekto Vyšnių sodas režisierius Kristianas Smedsas apie naujojo susitikimo motyvus:          

Dabar – kitas laikas negu buvo prieš dešimt metų, kai kūrėme savo „Vyšnių sodą“. Kitas įvairiomis prasmėmis. Daug dalykų pasikeitė visuomenėje, teatro gyvenime, ir pačių „Vyšnių sodo“ dalyvių gyvenimuose. Dabar atsinaujina ir mano ryšys su Lietuva.

Šiuo metu dirbu Helsinkio teatro akademijoje, vadovauju aktorinio meistriškumo katedrai, ir bendradarbiauju su režisiere Yana Ross, kuri dėsto režisūros studentams Lietuvos teatro akademijoje. Dar yra islandų studentai aktoriai, ir mes kartu bandome sukurti tokią bendradarbiavimo su jaunos kartos teatro menininkais platformą, kurioje dalyvauja ir Jaunimo teatras. Suomių studentai kitąmet atvyks į Vilnių dirbti su lietuvių jaunais režisieriais, o šie vėliau vyks į Helsinkį. Kartu su Yana esame mokytojai, skatinantys šį jaunųjų bendradarbiavimą. Taigi, dirbu kaip pedagogas, ir kuriu jungtis tarp žmonių. Prieš dešimt metų kažką panašaus dariau „Vyšnių sodo“ projekte – siekiau sujungti skirtingus skirtingų kartų žmones. Ir dabar, dirbdamas su jaunaisiais, pagalvojau, kodėl neatnaujinus mūsų senų ryšių su „Vyšnių sodo“ kompanija.  Ši kompanija susibūrė iš trijų skirtingų kartų Lietuvos teatro kūrėjų. Visi jie - labai skirtingi žmonės. Kurį laiką improvizavome be tikslo pastatyti spektaklį. Bet galiausiai 2011 metais su „Vyšnių sodu“ nukeliavome į Vienos festivalį. Mūsų „Vyšnių sodas“ buvo kuriamas ir rodomas už teatro ribų. Didelis iššūkis jį parodyti tradiciniame teatre, kur jis niekada nebuvo. Tai – rizikingas bandymas. Mums gali pasisekti, bet gali ir nepasisekti. Tačiau, manau, verta pabandyti. Man asmeniškai, tai yra kaip vienų durų uždarymas ir kitų atidarymas...

Nedarau tai iš nostalgijos praėjusiam laikui ir pirmiesiems „Vyšnių sodo“ rodymams. Tas laikas praėjo. Į jį nebesugrįšime. Dabar bus kažkas kita. Kas tai bus – dar nežinau. Pirmiausia noriu susitikti su visais „Vyšnių sodo“ dalyviais, juos pamatyti, išgirsti. Man svarbu, kad visi sutiko vėl susitikti. Mes esame pasikeitę, bet darbo principas išliks tas pats – po trumpų repeticijų susitikti su žiūrovais. Tai bus mūsų pasveikinimas Jaunimo teatrui naujos scenos atidarymo proga...

Vienintelis Vyšnių sodo rodymas - spalio 11 d. 18:30 Jaunimo teatro didžiojoje salėje.