Jaunimo teatro aktorė Viktorija Kuodytė tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate. Daugiau nei tris dešimtis vaidmenų teatre ir kine sukūrusi aktorė bus apdovanota iškilmingos ceremonijos, vyksiančios gruodžio 17 dieną, metu. Aktorei premija skirta už už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre.
Jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga aktorės indėlį į Lietuvos teatro sceną apibūdina šitaip:
Viktorija Kuodytė – viena ryškiausių šiuolaikinio Lietuvos teatro asmenybių. Jos vaidmenys režisierių Eimunto Nekrošiaus, Gintaro Varno, Jono Vaitkaus bei Krystiano Lupos (Lenkija) spektakliuose įeis į pastarųjų dešimtmečių mūsų teatro aukso fondą. Jiems būdinga ypatinga vidinė kultūra, intelekto ir jausmų darna, laisvo žmogaus pozicija akistatoje su pasauliu. Aktorės žmogiškos ir profesinės savybės atspindi geriausias ne vien lietuvių teatro, bet apskritai mūsų kultūros tradicijas.
Viktorijos Kuodytės pastarųjų metų vaidmenys pasaulinio garso režisierių Krystiano Lupos ir šviesaus atminimo Eimunto Nekrošiaus spektakliuose „Didvyrių aikštė“ ir „Bado meistras“ demonstruoja aktorės aukščiausią profesinį lygį, pasiektą per ilgus darbo metus.
Viktorija Kuodytė dažnai pastebima ir įvertinama teatrologų bei teatro kritikų tekstuose.
Nežinau Lietuvoje kito aktoriaus, kuris sugebėtų daryti scenoje tai, ką sugeba Viktorija Kuodytė. Kalbu ne apie kažkokius fizinius ar psichologinius vaidybos bruožus (nors aktorės fizinis pasirengimas nepriekaištingas, o kartu ji sugeba perteikti subtiliausius vaidmens niuansus). Paprastai sakant, ši aktorė turi ypatingą talentą (o gal patirties suteiktą gebėjimą) lengvai kalbėti apie tai, kas sunku. Teigti, kad aktorės herojės yra stojiškos, reikštų jas supaprastinti. Jų stojiškumas nedemonstratyvus, paslėptas po mąslia ir santūria aktorės šypsena. – straipsnyje Nekrošiaus dedikacija aktoriams (Kultūros barai, Nr. 12. 2015. Vilnius: VŠĮ Kultūros barų leidykla, p. 59) rašė teatrologė Ramunė Balevičiūtė.
Pagrindinį - Bado meistro - vaidmenį kurianti Viktorija Kuodytė balansuoja tarp siekio išlaikyti savigarbą ir nepasiduoti išsekusio gležno kūno silpnumui. Ji taip nuosekliai ir tiksliai kuria badaujančiojo liniją, jog regint ją, godžiai skanaujančią savo prakaito druską, plaukus, kito kūną ar torto žvakutes, susirodo, jog ji ir yra pats badas. Tarsi belytė, tai dėmesio atsisakanti, tai jo maldaute maldaujanti persona visą kafkišką savo būseną pašvenčia absoliučiai elementariai spektaklio žinutei: IR KAS IŠ TO (suprask, mano meno)? <...> Kuodytės Meistras - vidujai sprogstantis, išorėje besiblaškantis tarytum tramdymui pagautas žvėris, besimainantis iš praradusio viltį kažką įrodyti į vis dar besitikintį supratimo padarą. Scena, kurioje iš lentynos, kopėčių ir virvės gimusi cirko mašina pagauna Meistrą už kojos, paliečia jau atvirą nervą, bet ir šitai Meistras nuslepia. – recenzijoje Bado poreikis, arba Apie Nekrošiaus liūdesį (Menufaktura.lt, 2015 11 16) apie Eimunto Nekrošiaus spektaklį Bado meistras Kuodytės vaidmenį įvertino teatro kritikė Dovilė Statkevičienė.
Tarp Viktorijos Kuodytės sukurtų įsimintinų vaidmenų – vaidmenys Jaunimo teatro spektakliuose Broliai Liūtaširdžiai (rež. Kirsten Dehlholm, Danija) bei Autonomija (rež. Árpád Schilling, Vengrija).
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga kitų metų vasario 16-ąją.
