Gruodžio 17 d. Jaunimo teatras pristatys režisierės Saulės Norkutės, Performatyvaus dizaino asociacijos, penktokų iš Vilniaus Humanistinės mokyklos, septintokų iš Kauno Dainavos progimnazijos, dešimtokų iš Visagino Atgimimo gimnazijos bei jų mokytojų edukacinį projektą ,,Susitikimas nežinomoje teritorijoje“. Edukacinio projekto pristatymas – tai gyva, interaktyvi transliacija iš teatro. Jos metu žiūrovai susipažins su ekspedicijos į Nežinomą teritoriją dalyviais, jų tyrinėjimais. Žiūrovas – tai galimas būsimas naujų tyrėjų grupės narys, keliausiantis toliau tęsti Nežinomos teritorijos tyrinėjimų. Jis bus įtrauktas į pasiruošimo procesą ir taps naujai ruošiamos ekspedicijos dalyviu, turės galimybę pažinti nežinomybę ne kaip baimę keliantį, o kaip tyrimų objektą. Projekto pristatymas vyks gruodžio 17 d. 18.30 val. zoom platformoje (registracijos forma į zoomsusitikimą:https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSejhmr7RleoQrvoRxRBBreStc7i9was0oVLHK6ZRskP9W-Avw/viewform).
Kūrybinė projekto komanda domėjosi, kaip mes kalbame apie nežinomybę ir kokiomis saugiomis priemonėmis ją galima tyrinėti. Vienas pagrindinių projekto veikėjų – vaizduotė. Pasak režisierės, XVI a. Kartografai, norėdami pažymėti nepažįstamą teritoriją, turėdavo pasitelkti perkeltinius, bauginančius, bet ir traukiančius vaizdus. Remiantis šia idėja, į tyrinėjimus bendraujant nuotliniu būdu buvo išsiųstos trys moksleivių grupės į tris skirtingas Nežinomas teritorijas. Tokiu būdu surinkusi duomenis, kūrybinė komanda kėlė klausimą ,,kuo nepažįstama teritorija skiriasi nuo mums įprastos?“.
Režisierė Saulė Norkutė teigia: „Naujos sąlygos ir skaitmeniniai įrankiai keičia mūsų santykį su atmintimi ir jos saugojimo formomis, daug spontaniškiau pradedame memorializuoti, įamžinti su mumis ir aplink mus vykstančius dalykus. Keičiasi ir tai, kaip mes reflektuojame bei išgyvename stiprias patirtis. Viena iš tokių patirčių yra pasaulinė epidemija ir iš to kylantis neapibrėžtumas.“
Kaip apibūdintumėte darbo su vaikais patirtį?
Režisierė Saulė Norkutė. Šią patirtį vertinu ir kaip galimybę pasidalinti savo kaip menininkės patirtimi bei žiniomis ir galimybę su vaikais ieškoti formų ir būdų kalbėti apie tai, kas, iš pažiūros, yra abstraktu ir neapibrėžta. Viso proceso drauge su vaikais ir kūrybinė komanda metu kelėme sau klausimą, kaip mes tyrinėjame, apibūdiname tai, kas mums yra dar nežinoma: dalykus, kuriems apibūdinti mūsų naudojamas žodynas netinka.
Buvo svarbu „palikti oro“ ir leisti gimstančiam turiniui diktuoti tinkamas tyrinėjimo formas ir formatus. Ir mes, ir vaikai šio projekto metu turėjome priimti tą neapibrėžtumo būseną ir rasti būdus, kaip joje veikti. Ieškojome būdų, kaip iš vaizduotės šviežiai gimstantiems turiniams neužkirsti kelio, sudaryti sąlygas ir jų nekritikuojant, o juos stebint – priimti.
Kaip darbo eigą pakeitė karantinas? Kaip vyko kūrybinis procesas?
S. N. Dalis proceso vyko nuotoliniu būdu, o į nuotolinį mokymą mes, vaikai, ir mokytojai žvelgiame kaip į prastą realybės kopiją. Atrodydavo, kad neužtenka sesijos trukmės, sudėtinga perduoti norimą informaciją, sunku kurti ryšį fiziškai nebūnant toje pačioje erdvėje. Neturėjome kito pasirinkimo, tik prisitaikyti prie vis kintančių karantino sąlygų. Eksperimentuodami su įvairiais formatais, išmėginome veikiančias ir neveikiančias nuotolinės kūrybos priemones. Kartais tai būdavo vaikų rašomi raktažodžiai į „chat“ langą, spontaniški interviu, piešimas internetinėse platformose ar per nuotolį. O kartais mes tapdavome jų rankomis ir lipdydavome ar perdėliodavome turinį klausydami jų instrukcijų.
Kokie yra esminiai aspektai, kuriuos išmokote ar išsinešėte?
S. N. Vienas iš svarbiausių šio projekto aspektų tas, kad kelis mėnesius drauge su kūrybine komanda galėjome tapti pridėtine šių skirtingo amžiaus moksleivių bendruomenės dalimi. Galėjome su jais drauge patirti nuotolinio mokymosi džiaugsmus, frustraciją, galimybes ir ribotumą. Mums buvo ir yra svarbu kurti terpę, kur skirtingi balsai ir perspektyvos turėtų vietos ir būtų girdimos bei matomos. O svarbiausia ir didžiausia pamoka ir galimybė – suvokti, kokį didelį ir dažnai nematomą darbą kiekvieną dieną atlieka mokytojai. Jie yra pirmieji „ekpedicijos“ į naujas mokymosi formas dalyviai. Šio proceso metu mokytojų palaikymas, tikėjimas juo ir sudėtingos nežinomybės tyrinėjimo sąlygos priėmimas leido projektui įvykti.
Kūrybinė komanda:
Jaunimo teatras:
Režisierė, Jaunimo teatro edukatorė Saulė Norkutė
Projekto kuratorė ir koordinatorė Giedrė Bagdžiūnaitė
Performatyvaus dizaino asociacija:
Scenografė ir edukatorė Šarūnė Pečiukonytė, dizaineriai ir edukatoriai Dovilė
Gaižauskienė ir Aurimas Gaižauskas
Moksleiviai ir mokytojai:
Vilniaus Humanistinė mokykla – 12 penktokų ir jų auklėtoja Renata Kvietkauskienė
Kauno Dainavos progimnazija – 10 septintokų ir mokytoja-psichologė Eglė Vaitenkienė
Visagino Atgimimo gimnazija – 10 dešimtokų ir mokytoja Lina Davydova
Kviečiame žiūrėti gruodžio 17 d. 18.30, registracijos formą į zoom susitikimą rasite Jaunimo teatro facebook paskyroje.
Nuoroda į zoom susitikimą: https://us02web.zoom.us/j/82137280336?pwd=alFwSFk0ZzJVdEo5N1QxWnBpVlJCUT09
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
VJT informacija
