Jaunimo teatras kviečia į naują fantastinės dokumentikos spektaklį „Rytoj buvo vakar“. Artimiausias rodymas – balandžio 26 d.
Spektaklio kūrėjai – režisierius Aidas Giniotis ir aktoriai Ieva Kaniušaitė, Neringa Varnelytė, Aldona Bendoriūtė, Janina Matekonytė, Gediminas Storpirštis, Nerijus Gadliauskas, scenografė, Laura Luišaitytė, video menininkas Vaidas Lekavičius.
Šiandien pasaulis išgyvena šiurpią Rusijos sukelto karo Ukrainoje realybę ir nerimą – kas bus rytoj? Vakar diena – niekur nedingusi, iš mūsų sąmonės ir atminties neištrinta, nepamirštama. Ji – amžinas mūsų pilietinis rūpestis dėl savo šalies rytdienos. Ar dažnai įvykius, kuriuos išgyveno mūsų tėvai, seneliai, artimieji, susiejame su aktualia dabartimi? Naujas režisieriaus Aido Giniočio spektaklis „Rytoj buvo vakar“, kurio scenarijų jis kūrė kartu Jaunimo teatro aktoriais, – bandymas atsakyti į šį nelengvą klausimą.
Pagrindinė veikėja, jauna mergina, išgyvena rūpesčius ir kelia kiekvienam bręstančiam žmogui kylančius egzistencinius klausimus. Kas yra asmeninė ir šalies laisvė, Tėvynė, patriotizmas? Kodėl svarbu suvokti praeitį? Kaip ji gali padėti gyventi? Mergina keliauja į praeitį ir susitapatina su bendraamže paaugle, kuri penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kartu su mama buvo ištremta į Sibirą. Jas daug kas skiria, bet tikriausiai ir sieja. Keliaudama atminties, svajonių, fantazijų ir faktinės istorijos labirintais, mergina susiduria su realiu skausmu, patiria netektis, tačiau patenka ir į kuriozines bei šypseną keliančias situacijas. Kelionė ją brandina ir kelia naujus klausimus.
Spektaklyje paauglė Mergaitė Ieva (aktorė Ieva Kaniušonytė) prisistato žiūrovui: „Aš esu Ieva. Aš niekada nebuvau Sibire. Ir aš nežinau, kas bus rytoj. Dar vaikystėje girdėdavau: rusai puls, bus karas, jie Tėvynės negins, jaunimas visai išlepęs, oi pabūtų jie Sibire...“ Laiko liftu ji keliauja pirmyn į praeitį ir atgal į dabartį. Spektaklio dramaturgija tarsi mozaikos paveikslėliai, sustiprinti dokumentinių praeities vaizdų (video projekcijose panaudotos nuotraukos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinių „Lietuvos gyventojai lageriuose ir tremtyje“) atveria skaudžią Lietuvos praėjusio istoriją.
Spektaklio režisierius Aidas Giniotis sako, kad „sumanymas spektakliui apie lietuvių tremtį, Sibirą, gulagus seniai gulėjo galvoje. Todėl praėjusių metų rudenį Jaunimo teatro pasiūlymas imtis iniciatyvos tokiam darbui ir buvo tas lemiamas apsisprendimas. Kalbėjimas, prisiminimai apie karą, pokarį, kuriuos išgyveno, iškentėjo Lietuva, jos žmonės yra nesvetima tema ir teatrui... Premjeros išvakarėse žvelgdamas į spektaklio turinį, jo meninį sprendimą jau nieko negaliu pakeisti, patobulinti atsižvelgiant į šios dienos, dabarties laiko procesus ir įvykius: karo, Rusijos žiauriomis agresijos pastangomis užkariauti, griauti, žudyti, okupuoti Ukrainą... Tai baisiausias nusikaltimas, koks galėjo nutikti šiandien XXI a. Europos tikrovėje. Kartais mūsų kalbėjimas atrodo pavėluotas. Teatrui nereikia būti ateities pranašu, bet kalbėti apie visus tuos kraujuojančius skaudulius reikia... Kartais atsitinka taip, kad teatras tampa aktyviu socialiniu reiškiniu. Šį kartą taip ir atsitiko. Ir karas, ir visos istorinės nelaimės gali kartotis ir kartotis jeigu mes viską pamiršę, darysime tas pačias klaidas...“
JT info
